straipinėti

straipinė́ti, -ė́ja, -ė́jo KŽ žr. strapinėti: 1. Rtr, DŽ¹ Nuo ryto straipinė́ja, vakare patvory gulinėja Trgn. 2. Rtr, BŽ166, NdŽ Viskas džiaugtųs, šokinėtų, net ir žemė straipinėtų LTR(Mrc).